Jei galėčiau jums rekomenduoti tik vieną vienintelę knygą, kurią siūlyčiau perskaityti šiemet, tai būtų „Suaugę alkoholikų vaikai”. Net drįsčiau spėti, kad ši knyga, jei ji būtų skaitoma masiškai, galėtų pakeisti mūsų šalies mentalitetą iš esmės.
Iš interneto.
Nuomonės žiniasklaidoje, kurios pasiekė pastaruoju metu, buvo tokios: 70-80 % Lietuvos šeimų yra vienaip ar kitaip paliestos alkoholizmo. Su tuo itin stipriai susiduriu savo darbe, nes į mano seminarus ateina moterų, gyvenančių su alkoholikais vyrais arba merginų, kurių tėčiai gėrė – apie tai sulaukiu laiškų ar moterys užsimena per seminaro pertraukas. Apie alkoholikes mamas prisipažįstama rečiau. Pastaruoju metu toms, kurios įvardina tokią problemą, taip pat drąsiai rekomenduoju šią knygą. „Testavau” šią knygą su žmonėmis, kurių vaikystės namuose buvo geriama, ir galiu pasakyti, kad „Eureka!” akimirkos skaitytojų veiduose buvo dažnos, o kartais palydimos netgi šūksniais.
Tačiau šią knygą atsiversti siūlyčiau ne tik tiems, kurių mama ar tėtis gėrė (ar tebegeria ligi šiol). Šią knygą pati autorė rekomenduoja visiems, kurių tėvai sirgo viena ar kita priklausomybe, netgi lošimo. Dar vienas (gal pats svarbiausias) niuansas: lygiai taip pat ši knyga labai stipriai rekomenduojama tiems, kurių namuose tiesiog buvo nedarna – ar tik įtampa ir nekalbadieniai, ar ir barniai, psichologinis smurtas, patyčios, užgauliojimai, atvira neapykanta.
Aš asmeniškai šią knygą rekomenduočiau tiems, kurių namuose buvo bent viena iš čia išvardintų bėdų, ir kurie net užaugę ir palikę tėvų namus vis dar:
– sunkiai kuria, o sukūrę – sunkiai išlaiko artimą ryšį su kitu žmogumi,
– yra kamuojami jausmo, kad jie „kitokie, nei visi”,
– labai sunkiai sako kitiems „ne” arba iš viso neįsivaizduoja, kaip tai padaryti,
– vis prisiima per daug darbų, o save pamiršta,
– leidžiasi išnaudojami darbe,
– yra itin negailestingi sau patiems,
– retai ilsisi, o laisvalaikiu irgi dirba,
– nuolat persidirba, kartais – iki „perdegimo”,
– itin jautriai reaguoja į kritiką ar kitų nuomonę,
– pernelyg rimtai į save žiūri,
– nemoka linksmintis,
– nori būti tobuli, o jei nepavyksta – itin graužiasi,
– sunkiai pradeda ką nauja arba sunkiai baigia, ką pradėję,
– labai sunkiai tvarkosi su didelės apimties užduotimis,
– itin skausmingai priima situacijas, kuriose negali kažko kontroliuoti,
– yra pernelyg, alinančiai pareigingi arba, priešingai, visiškai nepareigingi,
– išgyvena pykčio, tūžmasties, kitų nevaldomų emocijų priepuolius,
– kenčia nuo spontaniškai priimtų neapgalvotų sprendimų,
– yra linkę greitai kurti santykius (ar net tuoktis) su menkai pažįstamais žmonėmis,
– kenčia destruktyvius ryšius, taikosi su išnaudojimu santykiuose,
– šiuo metu turi arba nuolat įsivelia į santykius su geriančiu žmogumi,
– meluoja,
– yra linkę didesnius rūpesčius „spręsti” stiklu gėrimo,
– vangiai regi ateities perspektyvą.
Nes gali būti, kad vienų ar kitų jūsų elgsenos modelių šaknys slypi tame, kas dėjosi jūsų vaikystės namuose.
Ir gali būti, kad perskaitę šią knygą, pasijusite pagaliau ne vieniši.
Kalbėjausi apie šią knygą su mergina, šviežiai ją perskaičiusia.
– Žinai, – pasakiau jai, – tik po šios knygos supratau, kad nebuvau vienintelis vaikas pasaulyje, kuris taip sielojosi dėl to, kad pykosi tėvai.
– Ką tu darydavai, kai jie pykdavosi? – paklausė ji.
– Aš bėgiodavau po namus ir uždarinėdavau langus, kad niekas to negirdėtų, – atsakiau.
– O aš – užtraukinėdavau užuolaidas, kad niekas to nematytų, – prisipažino man ji.
Dr. Janet Woititz. Šaltinis: http://drjan.com/dr-jan-biography-bachelors-degree.php
Daktarė Janet Geringer Woititz nei pati turėjo alkoholizmo bėdą, nei matė geriančius tėvus, tad į gėrimą kaip ligą ji žvelgia sveiko žmogaus akimis. Tačiau jos vyras buvo alkoholikas, o jos vaikai – natūraliai – tapo alkoholiko vaikais. Janet yra vienas pavyzdžių, kai su sunkumais susiduriantis žmogus ne verkšlena, dejuoja ir gaili savęs, o drąsiai grumiasi su rūpesčiais, auginasi patirtį ir išmintį bei dosniai dalinasi savo atradimais su kitais. Ji daug metų dirbo su suaugusiais alkoholikų vaikais jiems skirtose grupėse ir individualiai, rašė kitas knygas susijusiomis temomis. Po mamos mirties jos darbus tęsia duktė Lisa.
Knygos „Suaugę alkoholikų vaikai” visame pasaulyje parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių. Manau, todėl, kad ji veikia. Knyga labai konkrečiai, aiškiai apžvelgia elgesio modelius, juos analizuoja, nurodo galimas jų priežastis, galiausiai – pateikia instrukcijas, kaip keistis.
Iššūkis: rasti šią knygą. Ji lietuvių kalba buvo išleista labai seniai, aš ją gavau dovanų iš bičiulės, priklausančios AA, o perskaityti ją darsyk paskatino mano supervizorė. Kiek suprantu, knygos knygynuose nėra. Norėčiau iš anksto apsidrausti nuo laiškų srauto, nes kiekvienąsyk, kai paminiu kokią retesnę knygą, sulaukiu lavinos prašymų ją paskolinti – deja, „Suaugusių alkoholikų vaikų” skolinti negaliu. Tai darbinė knyga ir aš labai rekomenduočiau kiekvienam turėti savo.
Kelios gairės ieškosiantiems – negaliu pažadėti, kad šios organizacijos turės knygą, tačiau gal bent žinos, kur jus nukreipti:
– AA (Anoniminių alkoholikų) bendruomenė Lietuvoje – http://www.aalietuvoje.org
– Grupė šeimoms, susidūrusioms su alkoholizmu – http://www.al-anon.lt
– Programa augusiems su vienu ar abiem alkoholikais tėvais – http://suaugealkoholikuvaikai.blogspot.com
Kas mane nustebino, o gal savaip ir pradžiugino – autorė labai griežtai rekomenduoja suaugusiems alkoholikų vaikams gyventi blaiviai bent metus. Tad galbūt mano nuorodos pravers tiems, kurie augo geriančiose šeimose, knygos aprašyme ar pačioje knygoje atpažino save ir nutarę išbandyti blaivų gyvenimą tiesiog norės palaikymo iš šalies. Aš manau, kad kalbėti apie suaugusius alkoholikų vaikus ir jiems sveikti nuo destruktyvių elgsenos modelių yra milijardą kartų svarbiau, nei kelias savaites ginčytis dėl Žaliojo tilto skulptūrų ar, dar blogiau, kažkokio vamzdžio likimo.
Knyga man labai patiko. Pasiutusiai. Jokių amerikietiškų saldybių, jokių „Nusišypsok, ir viskas bus gerai”, jokių rasotų rožių, šokančių delfinų ir vaivorykščių. Vietomis ji rašo net labai griežtai (galbūt tai išryškėja paskutiniuose skyriuose – mat skaičiau papildytą leidimą, tad gal tie paskutiniai skyriai buvo rašyti naujai), vietomis ima juokas, vietomis tiesiog žavi taiklios įžvalgos.
Ši knyga gali pažadinti sveiką pyktį tuose, kas šiandien lyg amebos leidžiasi vėtomi ir mėtomi gyvenimo, leidžiasi išnaudojami, taip pat ji gali sveikai struktūruoti tuos, kurie kaupia savyje blogas emocijas, kol galiausiai ima jomis vemti arba tyliai jomis apsinuodija.
Bet kuriuo atveju, jei jūsų namuose buvo alkoholizmo ar tiesiog nedarnos, ir jei jau esate pasirengę ne tik tai pripažinti, tačiau ir liautis kaltinti praeitį bei pradėti gyventi dabartyje, ši knyga gali labai stipriai išlaisvinti ir įkvėpti.
PS. Šis mano tinklaraščio įrašas tapo vienu skaitomiausių, o visai ką tik sulaukiau tokio laiško:
Laba diena,
Dėkojame, kad domitės mūsų leidyklos išleistomis knygomis.
Norėtume patikslinti informaciją dėl knygos „Suaugę alkoholikų vaikai”. Leidykloje šiuo metu turime pakankamai šios knygos egzempliorių. Visi pageidaujantys gali kreiptis į leidyklą ir ją įsigyti.
Gražios dienos
Dalia Celiešiūtė
Direktorė
UAB „Dargenis”
Tel.: 8 615 18556
El. p.: dargenis@zebra.lt
Gera žinia norėjusiems įsigyti šią knygą.