Kai siūlo padirbėti nemokamai


Tagi, vėl gavau pasiūlymą padirbėti už transporto išlaidas ir „reklamą“ – atvykti į „didžiausią marketingo konferenciją“ paskaityti pranešimo, nes organizatorių girdėtas kažkuris mano ankstesnių pranešimų paliko jiems didžiulį įspūdį.

Perskaičiusi laišką nežinojau, juoktis ar verkti, tai sėdau ir parašiau atsakymą. Žinau, kad šimtai žmonių Lietuvoje kasdien sulaukia tokių „pasiūlymų“ ir kartais tie pasiūlymai teikiami tokiu naglu veidu arba „pasiūlymų“ gavėjai taip menkai tesuvokia savo laiko ir patirties vertę, kad ima ir sutinka.

Atskirkime labdarą nuo komercinių projektų ir turėkime kiaušus pasakyti aiškų, griežtą NE kaulytojams. Galbūt mano laiškas kažkam iš jūsų bus pirmo tokio atsisakymo eskizas ar galbūt jame rasite naujų argumentų, dėl ko dirbti už dyką ten, kur kiti mūsų sąskaita uždirbinės pinigus ir / ar žinomumą, yra TIESIOG NENUSAKOMAI KVAILA.

Ir jei sutinkate dirbti už benziną vien dėl savo skystumo – prisiminkite, kad kiekvienąsyk sutikdami leidžiate šiam nemokamų paslaugėlių grybeliui plėstis ir kerotis, ir jūsų sutikimas reiškia, kad paskui bus kaulijama ir iš jūsų kolegų.

Puikiai suprantu, kad šie organizatoriai po tokio mano atsakymo daugiau niekada ir niekur manęs nekvies, tačiau galbūt jie kurį laiką nekvies nemokamai padirbėti ir jūsų? Tokia šmaikšti auka man buvo vienas malonumas.

 
„Sveiki, X,
 
nepriimkite mano laiško asmeniškai – suprantu, kad už Jūsų stovi konferencijos ir apskritai turinio kūrimo dykai „filosofija“, tačiau viliuosi, kad mano atsakymas kiek išplės Jūsų ir galbūt Jūsų kolegų matymo lauką. Jei neturėčiau tokios vilties, tikrai neskirčiau šiam atsakymui laiko. Taip pat niekad nerašyčiau šio laiško, jei Jūsų pasiūlymas būtų pirmas toks ir jei mano draugai, bičiuliai, pažįstami ir kolegos lygiai taip pat nebūtų iki gyvo kaulo užpjauti tokių „dosnių“ pasiūlymų.
 
Jūs pats pripažįstate, kad vos valandą trukęs mano dar užpernai skaitytas pranešimas buvo naudingas Jums asmeniškai ir turėjo „didelę įtaką“ Jūsų ateities komunikacijai, kaip rašote. Tačiau tuo pat metu kviečiate mane kurti pridėtinės vertės Jūsų organizuojamai konferencijai kaip kokią pirmakursę studentę ar varguolę pradedančiąją: už transporto išlaidas ir „reklamą“.
 
Galbūt Jums ir Jūsų kolegoms atrodo kitaip, tačiau man gerai pasiruošti pranešimui užtrunka visą darbo savaitę, ir reikėjo dabar jau beveik dešimtmečio labai intensyvaus darbo ir aktyvaus mokymosi, kad per tą valandą gebėčiau klausytojams perduoti tikrai daug ir tikrai naudingos informacijos, kurią jie galės naudoti praktiškai.
 
Didelė mįslė, iš kur lyg grybų po radioaktyvaus lietaus vis dar pridygsta renginių, norinčių susikurti pridėtinę vertę ir nusipirkti kito žmogaus gyvenimo savaitę bei jo patirties dešimtmetį už… traukinio bilietus ir menamą reklamą. Į žinias esu investavusi tūkstančius eurų, o Jūs prašote jas atiduoti veltui ir bandote pateikti tai kaip man pačiai naudingą pasiūlymą. Mane skaitant tokius „pasiūlymus“ apima svetimos gėdos jausmas ir neviltis dėl Lietuvą kiaurai peraugusio šykštumo ir veltėdystės grybelio. Teikiant tokį pasiūlymą pasivadinti „didžiausia marketingo konferencija“ yra mažų mažiausiai graudu.
 
Jei Jus domina nemokamos paslaugos, informuoju, kad nemokamai bibliotekose skaitau poeziją, taip pat lankau moksleivius mokyklose ir renginius, skirtus senelių namų gyventojams. Greta šito, teikiu paramą bei labdarą. Tačiau Jūsų renginį aš tikrai sunkiai priskirčiau prie labdaros gavėjų, kaip ir įmonių vadovų nepriskirčiau prie bejėgių senukų. O gal vis tik turėčiau?
 
Ar vadovai, mokantys po 89 eurus už šią konferenciją, žino, kad jiems pranešimus skaitys lektoriai-varguoliai, sutinkantys dirbti už benziną ir „reklamą“? Ar Jūs pats norėtumėte visą dieną žiūrėti į lektorius, kurie skaityti pranešimo Jums atėjo dėl reklamos? Aš tai laikyčiau prarasta diena.
 
Nežinau, kaip kitų lektorių, o mano gyvenimo savaitė verta daugiau nei traukinio bilietai. Atsidėjusi pasiruošimui ir nedirbdama kitų savo darbų, ir solidų honorarą už pranešimą laikau tik simboline kompensacija už kitus tuo metu nevykdytus projektus. Tikrai nežinau, ką konkrečiai man kompensuoti turėtų „transporto išlaidos“.
 
Dėl „reklamos“ – jei būtumėte pasidomėjęs, kam siunčiate pakvietimą, galbūt būtumėte aptikęs, kad turiu virš 20 000 skaitytojų, mano asmeninis puslapis lankomas tūkstančių žmonių, esu kviečiama ne tik į lietuviškus, bet ir į tarptautinius renginius – ir tikrai ne už ačiū ir ne už lėktuvo bilietus. Tad po savaitės ruošimosi keltis paryčiais ir važiuoti per visą Lietuvą pakalbėti šimtui „potencialių klientų“ yra, švelniai tariant, labai, labai, labai keistas pasiūlymas, žvelgiant iš mano varpinės. Nekalbu jau apie tai, kad mane kaip pranešėją kviečiate likus vienuolikai darbo dienų iki pačios konferencijos – tai nėra pasiruošimui paliekamo laiko antirekordas, tačiau jau visai arti jo, su kuo Jus ir Jūsų kolegas sveikinu.
 
Darsyk pabrėžiu – nepriimkite mano atsakymo asmeniškai. Aš suprantu, kad ne Jūs sugalvojote tokį scenarijų. Man tiesiog labai gaila dėl tokios renginių organizavimo kultūros ir tikiuosi, kad perskaitęs mano laišką turėsite platesnį vaizdą iš kitos barikadų pusės.
 
Sakyčiau, ieškokite kvailių kitur, tačiau išties gaila, jei taip darysite. Yra begalė žmonių, kurie mieliau sau įsivarys vėžį iš nevilties, sukeliamos tokių „pasiūlymų“, nei parašys organizatoriams, ką iš tiesų galvoja apie tokią siūlomą jų laiko ir patirties „kainą“.
 
Aš tikiu, kad žmogaus energija, kompetencija, jo kuriamas originalus turinys ir jo vardas bet kurios konferencijos komunikacijoje yra vertas daugiau nei nulio eurų. Kol Lietuvoje „marketingas“ bus suprantamas kaip bandymas išspausti kitus lyg citrinas, tol paprašysiu mane su tokiais „pasiūlymais“ aplenkti.
 
Šaunios Jums dienos ir geros konferencijos,
 

Ilzė

****

PS. Jei kažkam dar trūksta argumentų liautis teikti paslaugas nemokamų paslaugėlių kaulytojams, tai buvo skaitomiausias 2015-ųjų tekstas šiame puslapyje: apie nemokamų paslaugėlių kaulytojus.

Nors šį atsakymą parašiau ir savo paskyroje paskelbiau dar pernai vasarį, į mane vėl ir vėl kreipiasi genijai su „pasiūlymais“ ir „labai gerais pasiūlymais“ kurti nemokamą turinį jų (pastebėsiu, mokamoms) konferencijoms, renginiams, susitikimams.

Bičiuliai, nuotraukoje žemiau – pigiausias orkestras, kokį man pavyko rasti. Įsivaizduokit, nemokamo nebuvo. Buvo tik šis už 11.30 . Orkestro muzikantai vos 2 cm dydžio. Ir, turiu pasakyti, jie, bliamba, negroja. : )

Tačiau šis nebylus plastikinių bėdžių orkestras čia labai tinkamas. Iliustracijai tekste apie amžiną šykštuolių ir gudruolių siekį kurti turinį kitų sąskaita, kuo mažesnėmis išlaidomis. Tebūna šie žaisliniai bėdžiai simbolis to, ko tie taupuoliai ieško.

Ir žinot ką? Tegul nemokamų paslaugėlių kaulytojai paskambina man su panašiu „pasiūlymu“ tuomet, kai šis žaislinis orkestras pradės groti.
; )


Bookmark the permalink.

Comments are closed.