Vis sulaukiu laiškų su klausimais, ar dalyvauti EŽD eksperimente kokiomis nors ypatingomis aplinkybėmis, konkretaus žmogaus konkrečiu atveju.
Visa ko pradžia yra žmogaus viduje ir šis eksperimentas skirtas tiems, kurie tai nujaučia ar jau labai gerai žino. Visi svarbiausi atsakymai, visi geriausi intuityvūs sprendimai jau glūdi ten. Mes tik galime juos geriau išgirsti, sąmoningai pritildę pasaulio triukšmą. Lygiai taip pat kaip nutykus namams ima girdėtis tiksintis sieninis laikrodis. Jis juk tiksėjo visą dieną. Tik kažkas jį lig tol užgožė. Miesto gaudesys, muzika, gartraukio ūžimas ar mūsų pačių mintys.
Taip kad neieškokite papildomo triukšmo, aplinkinių patarimų (ypač – paliepimų dalyvauti) ar mano konsultacijų. Pati tikrai paprasčiausiai fiziškai negaliu skaityti visų laiškų su nupasakotomis aplinkybėmis ir fiziškai į juos visus atsakyti.
Tik pats žmogus gali priimti sprendimą dalyvauti. O kaip informacinė dieta veiks konkrečiu atveju, pasakyti būtų tas pat, kaip burti iš kavos tirščių. Įsivaizdavimui, kas galėtų nutikti, aš mėgstu remtis jau sudalyvavusių atsiliepimais. Kartais eksperimentą baigiančioms grupėms duodamas klausimynas, tąsyk jį užpildė 145 asmenys:
– virš 40 % atsakiusių teigė labai sustiprėjus ir atšilus jų artimiausius ryšius,
– dalis rašė eksperimento metu išsaugoję santuokas krizės akivaizdoje, dalis užmezgė naujus ryšius,
– beveik 25 % nurodė stipriai sumažėjus depresyvių nuotaikų, nerimo ar panikos epizodų,
– beveik 20 % sakė, kad jais dabar sunkiau manipuliuoti darbe ir jie nebeleidžia krauti jiems svetimų darbų,
– virš 31 % pastebėjo sumažėjus nebūtinas išlaidas ir spontaniškus pirkimus,
– beveik 16 % teigė išnykus destruktyvų elgesį su savo kūnu (persivalgymus ar badavimo epizodus),
– beveik 11 % nurodė natūraliai tirpstant kilogramus,
– beveik 14 % atsisakė alkoholio ir virš 33 % stipriai sumažino jo vartojimą.
(Daugiau: http://www.ilzes-dirbtuves.lt/blogiausias-atsiliepimas-is-geriausiu/)
Tačiau bendros tendencijos yra tik bendros tendencijos.
O sprendimas dalyvauti turi gimti asmens viduje, ne išorėje.
Ne aš turiu pasakyti, kad „verta” arba „ne, jūsų individualiu atveju tikrai neverta”, ne teta ir ne draugė, ne vyras ir šefas turi pasakyti. Toks – primestas iš šalies – sprendimas bus netvarus, trumpalaikis. O ir pati nenoriu dirbti su prievarta man atvesdintais, įkalbėtais žmonėmis, žmonėmis, kuriems kažkas kažką įsūdė per jėgą.
Aš noriu dirbti su džiaugsmu ir prasmės jausmu. Ir noriu, kad žmonės patys norėtų pokyčių. Ir patys atsineštų laukiamą išsipildymą savo viduje. Ir kad turėtų giluminį sprendimą dirbti devynias savaites, o ne „paskaičiau ir pamiršau”.
Kelią nueina einantis.
Darbą nudirba dirbantis.
Pokytį susikuria kuriantis.
